EPON (pasyvusis optinis eterneto tinklas)
Pasyvus optinis Ethernet tinklas yra PON technologija, pagrįsta Ethernet ryšiu. Jis naudoja taško-daugiataškę struktūrą ir pasyvų šviesolaidinį perdavimą, teikdamas kelias paslaugas per Ethernet. EPON technologiją standartizavo IEEE802.3 EFM darbo grupė. 2004 m. birželio mėn. IEEE802.3EFM darbo grupė išleido EPON standartą – IEEE802.3ah (2005 m. sujungtas su IEEE802.3-2005 standartu).
Šiame standarte sujungiamos Ethernet ir PON technologijos, PON technologija naudojama fiziniame sluoksnyje, o Ethernet protokolas – duomenų perdavimo sluoksnyje, naudojant PON topologiją Ethernet prieigai pasiekti. Todėl jame derinami PON ir Ethernet technologijų privalumai: maža kaina, didelis pralaidumas, didelis mastelio keitimas, suderinamumas su esamu Ethernet, patogus valdymas ir kt.
GPON (gigabitų perdavimo PON)
Ši technologija yra naujausios kartos plačiajuosčio pasyviojo optinio integruoto prieigos standartas, pagrįstas ITU-TG.984.x standartu, turintis daug privalumų, tokių kaip didelis pralaidumas, didelis efektyvumas, didelė aprėpties zona ir išsamios vartotojo sąsajos. Dauguma operatorių ją laiko idealia technologija plačiajuosčiam ryšiui ir visapusiškai prieigos tinklo paslaugų transformacijai pasiekti. GPON pirmą kartą pasiūlė FSAN organizacija 2002 m. rugsėjį. Remdamasi tuo, ITU-T 2003 m. kovo mėn. baigė kurti ITU-T G.984.1 ir G.984.2, o 2004 m. vasario ir birželio mėn. standartizavo G.984.3. Taip galiausiai buvo suformuota GPON standartų šeima.
GPON technologija kilo iš ATMPON technologijos standarto, kuris palaipsniui susiformavo 1995 m., o PON anglų kalba reiškia „pasyvus optinis tinklas“ (angl. „Passive Optical Network“). GPON (angl. „Gigabit Capable Passive Optical Network“) pirmą kartą pasiūlė FSAN organizacija 2002 m. rugsėjį. Remdamasi tuo, ITU-T 2003 m. kovo mėn. baigė kurti ITU-T G.984.1 ir G.984.2, o 2004 m. vasario ir birželio mėn. standartizavo G.984.3. Taip galiausiai buvo suformuota GPON standartų šeima. Pagrindinė GPON technologija pagrįstų įrenginių struktūra yra panaši į esamų PON, ją sudaro OLT (optinės linijos terminalas) centrinėje būstinėje, ONT/ONU (optinio tinklo terminalas arba optinio tinklo blokas) vartotojo pusėje, ODN (optinis paskirstymo tinklas), sudarytas iš vienmodžio šviesolaidžio (SM šviesolaidžio) ir pasyvaus skirstytuvo, bei tinklo valdymo sistema, jungianti pirmuosius du įrenginius.
Skirtumas tarp EPON ir GPON
GPON naudoja bangos ilgio dalijimosi multipleksavimo (WDM) technologiją, kad būtų galima vienu metu įkelti ir atsisiųsti duomenis. Paprastai atsisiuntimui naudojamas 1490 nm optinis nešlys, o įkėlimui – 1310 nm optinis nešlys. Jei reikia perduoti televizijos signalus, taip pat naudojamas 1550 nm optinis nešlys. Nors kiekvienas ONU gali pasiekti 2,488 Gbit/s atsisiuntimo greitį, GPON taip pat naudoja laiko dalijimo daugybinę prieigą (TDMA), kad kiekvienam vartotojui periodiniame signale priskirtų tam tikrą laiko tarpsnį.
Maksimalus XGPON atsisiuntimo greitis yra iki 10 Gbit/s, o įkėlimo greitis – taip pat 2,5 Gbit/s. Taip pat naudojama WDM technologija, o prieš srovę ir pasroviui esančių optinių nešėjų bangos ilgiai yra atitinkamai 1270 nm ir 1577 nm.
Dėl padidėjusio perdavimo greičio daugiau ONU gali būti padalinti pagal tą patį duomenų formatą, o maksimalus aprėpties atstumas siekia iki 20 km. Nors XGPON dar nėra plačiai pritaikytas, jis suteikia gerą atnaujinimo kelią optinio ryšio operatoriams.
EPON yra visiškai suderinamas su kitais Ethernet standartais, todėl prijungus prie Ethernet pagrindu veikiančių tinklų, kurių maksimali apkrova yra 1518 baitų, nereikia konvertuoti ar kapsuliuoti. Kai kuriose Ethernet versijose EPON nereikalauja CSMA/CD prieigos metodo. Be to, kadangi Ethernet perdavimas yra pagrindinis vietinio tinklo perdavimo būdas, atnaujinant į didmiesčio tinklą nereikia konvertuoti tinklo protokolo.
Taip pat yra 10 Gbit/s Ethernet versija, žymima kaip 802.3av. Tikrasis linijos greitis yra 10,3125 Gbit/s. Pagrindinis režimas yra 10 Gbit/s duomenų siuntimo ir priėmimo greitis, kai kurie naudoja 10 Gbit/s duomenų siuntimo ir 1 Gbit/s duomenų siuntimo greitį.
Gbit/s versijoje šviesolaidyje naudojami skirtingi optiniai bangos ilgiai: pasroviui skirtas bangos ilgis yra 1575–1580 nm, o priešsroviui – 1260–1280 nm. Todėl 10 Gbit/s sistema ir standartinė 1 Gbit/s sistema gali būti bangos ilgių multipleksuojamos tame pačiame šviesolaidyje.
Trigubo žaidimo integracija
Trijų tinklų konvergencija reiškia, kad evoliucijos procese nuo telekomunikacijų tinklo, radijo ir televizijos tinklo bei interneto iki plačiajuosčio ryšio tinklo, skaitmeninės televizijos tinklo ir naujos kartos interneto, šie trys tinklai, techniškai transformuodamiesi, paprastai turi tas pačias technines funkcijas, tą pačią verslo apimtį, tinklų sujungimą, išteklių dalijimąsi ir gali teikti vartotojams balso, duomenų, radijo ir televizijos bei kitas paslaugas. Trigubas susijungimas nereiškia fizinės trijų pagrindinių tinklų integracijos, o daugiausia reiškia aukšto lygio verslo programų sujungimą.
Trijų tinklų integracija plačiai naudojama įvairiose srityse, tokiose kaip intelektualusis transportas, aplinkos apsauga, vyriausybės darbas, visuomenės saugumas ir saugūs namai. Ateityje mobilieji telefonai galės žiūrėti televizorių ir naršyti internete, televizoriai galės skambinti ir naršyti internete, o kompiuteriai taip pat galės skambinti telefonu ir žiūrėti televizorių.
Trijų tinklų integraciją galima konceptualiai analizuoti iš skirtingų perspektyvų ir lygmenų, apimančių technologijų integraciją, verslo integraciją, pramonės integraciją, terminalų integraciją ir tinklo integraciją.
Plačiajuosčio ryšio technologija
Pagrindinė plačiajuosčio ryšio technologija yra šviesolaidinio ryšio technologija. Vienas iš tinklo konvergencijos tikslų yra teikti vieningas paslaugas per tinklą. Norint teikti vieningas paslaugas, būtina turėti tinklo platformą, kuri galėtų palaikyti įvairių multimedijos (srautinio perdavimo medijos) paslaugų, tokių kaip garsas ir vaizdas, perdavimą.
Šių įmonių charakteristikos yra didelė verslo paklausa, didelis duomenų kiekis ir aukšti paslaugų kokybės reikalavimai, todėl perdavimo metu joms paprastai reikalingas labai didelis pralaidumas. Be to, ekonominiu požiūriu, kaina neturėtų būti per didelė. Tokiu būdu didelio pralaidumo ir tvari šviesolaidinio ryšio technologija tapo geriausiu perdavimo terpės pasirinkimu. Plačiajuosčio ryšio technologijų, ypač optinio ryšio technologijų, plėtra užtikrina reikiamą pralaidumą, perdavimo kokybę ir mažas išlaidas perduodant įvairią verslo informaciją.
Kaip šiuolaikinės ryšių srities ramstis, optinio ryšio technologija vystosi 100 kartų per 10 metų. Didelės talpos šviesolaidinis perdavimas yra ideali perdavimo platforma „trims tinklams“ ir pagrindinis fizinis ateities informacijos greitkelio nešėjas. Didelės talpos šviesolaidinio ryšio technologija plačiai taikoma telekomunikacijų tinkluose, kompiuterių tinkluose, transliavimo ir televizijos tinkluose.
Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 12 d.